Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2013

Žaš er fyrir löngu bśiš aš "klįra dęmiš".

„Žannig aš žaš er ekki okkar aš tjį okkur um žaš hvaš okkur finnst um afstöšu viškomandi rķkis. Vilji žaš ganga ķ Evrópusambandiš žį sendir žaš umsókn og heldur įfram višręšuferlinu. Ef žaš vill ekki ganga ķ sambandiš žį annaš hvort hefur rķkiš ekki višręšur eša stöšvar žęr,“ sagši hann.

Žannig er žaš bara.  Umsóknarrķki  eru ekki spurš aš loknum višręšum, hvort žau vilji ganga ķ sambandiš.  Heldur verša žau aš įkveša slķkt įšur en višręšur hefjast.  Eftir aš hafa fengiš śtlistingu į žvķ til hvers vęri ętlast af žeim sem ašildarrķki.  Žau skilyrši samžykkti fyrri rķkissjórn og hóf aš ašlaga Ķsland aš ESB.  Įn žess aš spyrja žjóšina hvort hśn vildi ķ sambandiš. Eins og hśn hafši lofaš.

Viš žį sem standa aš undirskriftasöfnuninni meš yfrskriftinni "Klįrum dęmiš" er ašeins eitt aš segja: Žaš löngu bśiš aš klįra dęmiš. Žaš gerši hin norręna velferšarstjórn.  Įn žess aš spyrja žjóšina, lķkt og hśn lofaši.

Aildarferli aš ESB gengur śt į žaš aš finna "dęminu" staš lögum, reglum og stjórnsżslu umsóknarrķkis.  En ekki aš klįra žaš.  Enda er žaš óžarfi aš klįra žaš sem bśiš er.


mbl.is Viršir įkvöršun Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ašildarsinnar stunda "hentitślkun" ummęla ķ naušvörn fyrir vondan mįlstaš.

 

„Orš Gunnars Braga ķ sķšustu viku vöktu umtal, en hann sagši aš samkvęmt lögfręšiįliti kęmi fram aš žingsįlyktanir, lķkt og ašildarumsóknin byggši į, sem ekki studdust viš sérstaka heimild ķ lögum eša stjórnarskrį, vęru ekki bindandi fyrir stjórnvöld umfram žaš sem af žingręšisvenjunni leiddi.

,,Ég hef aldrei mótmęlt žvķ aš žingiš žurfi aš taka endanlega įkvöršun. Žaš sem ég hef hins vegar sagt er aš žaš megi lesa žaš śt śr įlitinu aš žess žurfi ekki. Ég hef lķka sagt aš ég muni ekki eiga frumkvęši aš žvķ aš leggja žaš til aš svo verši gert. Žvķ get ég tekiš undir meš Bjarna Benediktssyni aš žaš sé ešlilegast aš žingiš taki žessa įkvöršun,“ segir Gunnar Bragi og bętir viš: „Viš Bjarni erum algjörlega aš tala ķ takt varšandi žetta mįl.“

Žaš sem einkennt hefur  umręšutękni ašildarsinna, sķšstu daga og vikur og eflaust mun lengra aftur ķ tķmann, er aš andstęšingum ašildar eru stöšugt lögš orš ķ munn. 

Enda tślkušu ašildarsinnar orš Gunnars Braga į žann hįtt aš hann ętlaši einn og óstuddur aš slķta ašildarferlinu.  Žaš stóš aušvitaš aldrei til.  Enda vęri slķkt bęši gerręšisleg og ólżšręšisleg vinnubrögš.

Kannski mį segja žaš um ašildarsinna, ķ žessu sambandi, aš žeir hafi tališ „Gunnar Braga sig“.

Sķšan er  stöšugt hamraš į žvķ sem viškomandi var lagt ķ munn.  Eins og žaš hafi veriš stóri sannleikur.  Rangtślkunin er svo lįtin óma lķkt og mantra ķ žeim eina tilgangi aš fį fólk til žess aš trśa žvķ aš viškomandi hafi hagaš oršum sķnum, nįkvęmlega eins og mantran ómar.

En žaš er kannski ešlilegt aš ašildarsinnahjöršin hagi sér meš žessum hętti, žegar formašur Samfylkingarinnar gerir žaš einnig.  En formašurinn tślkaši orš Gunnars Braga, um aš ESB liti svo į Ķsland vęri ekki enn ķ ašildarferli, žegar IPA styrkirnir hęttu aš berast, į žann hįtt aš Gunnar Bragi eša ķslensk stjórnvöld vęru hętt ķ ašildarferlinu.

Žaš vita hins vegar allir sem kęra sig um aš vita žaš, aš ekki stendur til aš taka įkvöršun um įframhaldandi ašlögun aš ESB, af eša į, fyrr en skżrsla utanrķkisrįšherra um mįliš liggur fyrir og žingiš hefur tekiš hana til umręšu og jafnvel ólķkt fyrri stjórnvöldum leyft žjóšinni aš segja sitt įlit į žvķ hvort halda eigi įfram ešur ei.

Žaš hentar hins vegar ekki mįlstaš ašildarsinna aš hafa rétt eftir mönnun.  Hvort sem um aš ręša ķslenska stjórnmįlamenn eša embęttismenn ESB.  Enda veršur mįlstašur žeirra stöšugt veikari meš hverju sannleikskorni, er lķtur dagsins ljós.

 


mbl.is ESB bķšur eftir śttekt Ķslendinga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš į aš skattleggja tekjur af eignum en ekki aš skattleggja veršmęti žeirra.

Ljóst er aš meš innheimtu ašlegšarskatts er mörgum gert aš greiša margfaldar rįšstöfunartekjur sķnar ķ žennan skatt. Enda hefur skatturinn ekkert aš gera  meš tekjur eša hagnaš fólks af eignum sķnum. Heldur er veršmęti eignarinnar sem slķkt skattstofninn.

Tvęr eins fasteignir geta haft sitthvort veršmętiš, sökum stašsetningar.  Jafnvel žó aš į sķnum tķma hafi bygging žeirra kostaš jafn mikiš eša svipaš.  Fasteignamat annarar eignarinnar gęti gert žaš af verkum aš eigenda hennar er gert aš greiša aušlindaskatt. En ekki eigenda hinnar fasteignarinnar.

Einhvers stašar teldist žaš mismunun.  Svona eins og ef aš skattleysismörk tekjuskatts vęru mismunandi eftir bśsetu manna.

Žaš aš eiga fasteign meš hįu fasteignamati er ekki endilega įvķsun į hįar rįšstöfunartekjur. Nema aš tekjur af fasteigninni séu žeim mun hęrri. Žaš į aš sjįlfsögšu  aš skattleggja žęr tekjur, lķkt og gert er viš tekjur af annars konar eignum eins og arši af hlutafjįreign eša af fjįrmagnstekjum vegna sparnašar.

Žaš mį vel vera aš einhverjir séu vel aflögufęrir til žess aš greiša sérstakan skatt af veršmęti eignar sinnar. En žaš réttlętir samt ekki endilega innheimtu hans meš žessum hętti.

Žaš mętti žį allt eins afnema persónuafslįttinn af tekjuskattinum af žvķ aš margir kęmust vel af įn hans.


Refsiskattur į rįšdeild og sparnaš.

Samkvęmt svari efnahags og višskiptarįšherra viš fyrirspurn ķ žinginu, ķ fyrra ef ég man rétt,  voru 25% žeirra sem aušlegšarskatturinn var lagšur į įriš 2011 meš milljón eša minna ķ rįšstöfunartekjur į įrsgrundvelli.

 Engin įstęša er til žess aš įętla aš hlutfalliš hafi breyst meš afgerandi hętti įrin 2012 og 2013.

 Ķ žeim hópi voru nįnast bara eldri borgarar. Fólk sem sżnt hafši rįšdeild og sparnaš ķ gegnum tķšina.

Sś stašreynd ein og sér segir aš žessi skattur įtti aldrei rétt į sér.

 Žaš į aš skattleggja tekjur fólks žegar žaš aflar žeirra. Fólki er svo ķ sjįlfsvald sett į hvaša hįtt žaš rįšstafar sķnum tekjum.

Hvort žaš kjósi aš eyša žvķ sem eftir stendur ķ sparnaš, einhvers konar eignamyndun eša ķ eitthvaš annaš sem minna skilur eftir sig.

Žessi skattur sem vonandi veršur aldrei aftur lagšur į, er klassķskt dęmi um žaš hvernig fólki sem er meš sķn mįl ķ lagi peningalega er refsaš fyrir žaš eitt aš sżna rįšdeild og sparnaš.


mbl.is Aušlegšarskattur ekki framlengdur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Af opnum bréfum og skriflegum fyrirspurnum žingmanna til rįšherra.

Eins og kunnugt ętti aš vera, skrifaši sl. mįnudag Įrni Pįll Įrnason formašur Samfylkingar, utanrķkisrįšherra opiš bréf, žar sem aš hann spurši rįšherrann sex spurninga.

Ekki var um aš ręša formlega fyrirspurn žingmanns til rįšherra, lķkt og stundum er gert ķ žinginu. Spurningarnar höfšu žvķ ķ rauninni ekkert aš gera meš hlutverk Įrna Pįls og annarra žingmanna, meš aš veita framkvęmdavaldinu ašhald ķ žinginu.

Engu aš sķšur, tveimur sólarhringum sķšar, hélt RŚV varla vatni yfir žeim "drętti" sem oršiš hafši į svari rįšherrans. Hins vegar var varla aš merkja neinn sérstakan višbśnaš į "fréttastofu allra landsmanna", žegar svörin bįrust fjórum sólarhringum frį birtingu bréfs Įrna.

Kannski aš svörin viš spurningunum, hafi bara ekki įtt jafnmikiš erindi viš žjóšina og sś stašreynd aš Įrni Pįll, hafi spurt žessara spurninga?

Į sķšasta kjörtķmabili, lögšu stjórnarandstöšužingmenn ótal skriflegar fyrirspurnir fyrir žįverandi rįšherra ķ hinni norręnu velferšarstjórn. Samkvęmt žingsköpum hafa rįšherrar tķu virka daga til žess aš svara slķkum fyrirspurnum. Ef ég man rétt.

Einungis var žaš žó ķ undantekningatilfellium sem svör viš fyrirspurnum žingmanna til rįšherra, kęmu innan žeirra tķmamarka. Ef aš žaš žį geršist nokkurn tķmann.

Oftast nęr skipti bišin eftir svörum rįšherra hinnar norręnu velferšarstjórnar, vikum frekar en dögum, umfram hinn lögbošna skilafrest samkvęmt žingsköpum.

Sjaldnast žótti žaš nś samt fréttnęmt į "fréttastofu allar landsmanna", žó slķkur drįttur yrši į svari. Jafnvel žó hiklaust megi halda žvķ fram aš sleifarlag og slugs rįšherra hinnar norręnu velferšarstjórnar, hafi gert žinginu erfišara fyrir viš aš rękja sķna  lögbundnu  ašhaldsskyldu  gegn framkvęmdavaldinu.

Til žess aš gęta allrar sanngirni, žį mį alveg įętla aš ķ örfįum tilfellum hafi fyrirspurnirnar veriš žess ešlis aš "synda hafi žurft upp į nįšina" ķ örfįa daga. En varla ķ margar vikur. En varla hafa allar skriflegar fyrirspurnir į sķšasta kjörtķmabili veriš žess ešlis aš margra vikna drįttur į svari hafi veriš į nokkurn hįtt réttlętanlegur.

Gaman veršur į nęstkomandi vetrum aš fylgjast meš įhuga "fréttastofu allra landsmanna" skriflegum fyrirspurnum žingmanna til rįšherra nśverandi stjórnar. Hvort aš skrifa žurfi um žaš frétt og jafnvel hóa ķ Gunnar Helga stjórnmįlafręšing og leita hans įlits. Verši einhver drįttur į svari rįšherra.


"Pakkinn" kom! Enda er samžykkt hans forsenda ašildarvišręšna.

Fyrri rķkisstjórn, sś sem sótti um ašild aš ESB,  talaši alltaf um aš žjóšin fengi aš skoša ķ "pakkann" žegar hann kęmi og taka afstöšu til hans.
"Pakkinn" kom, fyrri rķkisstjón kķkti ķ hann og samžykkti . En žjóšin fékk hvorki aš kķkja né kjósa.

Ašildarferli lķkt og viš erum eša vorum ķ fer ekki af staš, įn žess aš umsóknarrķki samžykki žęr óumbreytanlegu kröfur sem ESB setur fyrir inngöngu ķ sambandiš.  Engar undanžįgur eru ķ boši frį žeim kröfum.

 Eingöngu sérlausnir, sem ķ praxis virka žannig aš umsóknarrķki fęr lengri tķma til žess aš uppfylla žęr óumsemjanlegu kröfur sem settar eru fram ķ žeim mįlaflokki sem sérlausnirnar nį til.

Umsóknarrķki afsalar sér žó öllu lagasetningarvaldi ķ žeim  mįlaflokkum sem sérlausnirnar nį til.  Lķkt og gerist meš  žęr kröfur sem uppfylltar verša strax viš ašild umsóknarrķkis aš sambandinu.

Žessar kröfur eru ķ rauninni "pakkinn" sem talaš er um.  Enda ekkert annaš ķ boši en žessar kröfur ESB,  meš möguleikum į įšurnefndum sérlausnum.

Ef aš kjósa į um framhaldiš, žarf žjóšin aš fį aš kjósa um žessar kröfur ESB.
Stjórnvöld gętu, til žess aš aušvelda žjóšinni aš taka upplżsta įkvöršun, śtlistaš fyrir žjóšinni į hvaša svišum žau hyggšust fį "tķmabundnar sérlausnir" frį kröfum sambandsins.


Rétt hjį Brynjari - Eins og oft įšur.

Žaš er alveg hįrrétt hjį Brynjari, aš ekki er einhvern  „pakka“ aš ręša.   Ķ žaš minnsta ekki lengur.

Sķšan aš višręšunefndir Ķslands og ESB tóku til starfa, žį hefur žaš veriš ljóst hvaš sé ķ žessum margumrędda „pakka“.  Enda er ķ gangi žaš sem  kallast ašildarferli.  Ekki samnings eša umsóknarferli.   Enda er žeim tveimur ferlum lokiš.

Umsóknarferliš hófst žegar ašildarumsóknin var send śt til Brussel.  Ķ kjölfar umsóknarinnar sendi ESB ķslenskum stjórnvöldum greinargerš žar sem stöšlušu ašildarferli aš ESB var lżst, įsamt žvķ sem ķslensk stjórnvöld voru sendir tugir spurninga um ķslenska stjórnsżslu og lagaumhverfi, sem ESB žurfti svör viš, svo sambandiš gęti  tekiš afstöšu til ašildarumsóknarinnar.

Eftir aš ķslensk stjórnvöld höfšu svaraš spurningunum og sent svörin til Brussel fengu žau um hęl, senda śttekt į žvķ meš hvaša hętti žyrfti aš breyta ķslenskri stjórnsżlsu og lagaumhverfi.  Svo hęgt yrši aš ašlaga žessa hluti aš ESB.

Eftir aš ķslensk stjórnvöld höfšu samžykkt śttekina, gat ESB loksins tekiš afstöšu til umsóknarinnar. Hvort samžykkja ętti hana , sem sambandiš gerši.  Eša žį aš  hafna henni.

Eftir samžykkt sambandsins į umsókn Ķslands aš ESB, lauk hinu svokallaša „umsóknar eša samningsferli".

Žegar hér var komiš viš sögu, var bśiš aš taka allar umbśšir utan af „pakkanum“ svokallaša.  Ķ ljós kom aš Ķslendinga beiš ķ stórum drįttum aš undirgangast sams konar skilmįla og öll umsóknarrķki į žessari öld hafa žurft aš gangast undir.

  Mögulegar vęru žó einhverjar sérlausnir ķ žeim mįlaflokkum, sem Ķslendingar žyrftu lengri  tķma til ašlögunnar į. Eins og hvaš varšar sjįvarśtveg og landbśnaš.  Svo eitthvaš sé nefnt.

Aš öšru leyti var allt annaš óumsegjanlegt.

Žarna var sem sagt kominn žessi  „vęntanlegi ašildarsamningur“ sem įlżktun Alžingis frį 16/7 2009, segir aš žjóšin eigi aš fį aš taka afstöšu til.

En įlyktunin er svohljóšandi:

" Alžingi įlyktar aš fela rķkisstjórninni aš leggja inn umsókn um ašild aš Evrópusambandinu og aš loknum višręšum viš sambandiš verši haldin žjóšaratkvęšagreišsla um vęntanlegan ašildarsamning."

Nęsta skref var žó ekki žjóšaratkvęši um „vęntanlegan ašildarsamning“, eins og įlyktun Alžingis kvešur į um.  Heldur tóku višręšunefndir  Ķslands og ESB til viš aš įkveša hvenęr en ekki hvort ķslensk stjórnsżla og lagaumhverfi yrši ašlagaš aš ESB.

Fyrri rķkisstjórn sveik m.ö.o.  žjóšina um aš taka afstöšu til „vęntanlegs ašildarsamnings“.  Auk žess sem aš hśn braut gegn eigin įlyktun.

Verši efnt til žjóšaratkvęšis um mįliš, dugir žvķ ekki aš spyrja eingöngu hvort haldiš verši įfram meš eitthvaš.  Heldur žarf žį aš spyrja žjóšina hvort hśn samžykki žęr breytingar (ašlögun) į ķslenskri stjórnsżslu og lagaumhverfi sem ESB setur sem skilyrši fyrir  ašild Ķslands aš sambandinu.

Verši nišurstašan śr žvķ žjóšaratkvęši jįkvęš, geta višręšunefndir Ķslands og ESB haldiš įfram aš įkveša tķmasetningar ašlögunar ķslands aš Sambandinu.  Įsamt nokkrum mögulegum sérlausnum til žess aš fį lengri tķma til ašlögunar ķ nokkrum mįlaflokkum.

Neikvęš nišurstaša, žżddi aš mįliš vęri śr sögunni, žangaš til aš til valda kęmu stjórnvöld er teldu hagsmunum Ķslands betur borgiš innan ESB.

Verši hins vegar ekki efnt til žjóšaratkvęšis um mįliš.  Er boršleggjandi aš lögš verši fyrir Alžingi um aš umsóknin verši dregin til baka.  Žaš myndi žį bķša stjórnvalda er telja hagsmunum Ķslands betur borgiš innan ESB aš sękja um aš nżju.

Žau stjórnvöld yršu žį aš ljśka ferlinu öllu į žvķ kjörtķmabili er sótt yrši um į.  Eša žį aš nį endurkjöri ķ nęstu kosningum  og ljśka ferlinu į žvķ kjörtķmabili er žį hęfist.

 

 

 


mbl.is Žjóšaratkvęši eša umsókninni hętt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Alžingi žarf aš įlykta aš nżju varšandi ESB.

Žaš mį vera hverjum mann žaš ljóst, sem sęmilega er lęs į ķslenskan texta, aš samkvęmt samžykktum ęšstu stofnanna beggja stjórnarflokkanna aš bįšir flokkarnir telji hagsmunum Ķslands betur borgiš utan ESB.  

Žaš er žvķ alveg glórulaust aš nśverandi stjórnarflokkar, taki upp žrįšinn ķ ašildarferlinu, žar sem frį var horfiš.  Žegar fyrrum stjórnarflokkar įkvįšu, til bjargar andliti annars flokksins, aš gera hlé į ašildarferlinu sķšastlišinn vetur eša haust.

Enda vęri žaš ķ raun og veru argasti dónaskapur gagnvart ESB aš ganga til višręšna um lyktir mįls sem engin pólitķsk sannfęring vęri fyrir.   Heišarlegast vęri žvķ aš lįta stašar numiš  ķ ašildarferlinu į mešan slķkar ašstęšur eru višvarandi.

Įkvęšiš um žjóšaratkvęšiš ķ samžykktum beggja flokka ber aušvitaš ekki aš skilja į žann hįtt, aš flokkarnir ętli aš leita samžykkis žjóšarinnar um aš ganga gegn eigin sannfęringu.  Heldur er žaš leišbeinandi um žann sem hįtt sem hafa skal.  Komist hér til valda stjórnvöld er sannfęringu hafa fyrir žvķ aš hagsmunum Ķslands sé betur borgiš innan ESB.

Allt tal um žjóšaratkvęši um ašildarumsókn į yfirstandandi kjörtķmabili er žvķ fjarstęša. Hvaš sem nęstu kjörtķmabil kunni aš bera ķ skauti sér.

Stjórnarflokkarnir ęttu žvķ aš leggja fram žingsįlyktunnartillögu į komandi žingi sem gęti veriš eitthvaš ķ žessa veruna:

„Alžingi samžykkir aš fella śr gildi įlyktun Alžingis frį 16/7 2009 er fjallar um ašildarumsókn aš ESB. Alžingi įlyktar einnig aš ekki skuli aš nżju lögš inn ašildarumsókn aš ESB eša sś eldri endurnżjuš nema aš undangengnu žjóšaratkvęši um mįliš.

Žaš skuli žó ekki gert nema fyrir liggi ótvķrętt samžykki žeirra flokka er mynda rķkisstjórn į žeim tķma um aš žeir telji hagsmunum Ķslands betur borgiš innan ESB.

  Auk žess sem aš į undan žjóšaratkvęšinu skuli fara fram ķtarleg kynning į žeim samžykktum og reglum ESB er viš yršum undanbragšalaust aš gangast undir.

 Meš örfįum mögulegum undantekningum ķ formi sérlausna, sem aš séu ķ ešli sķnu ekki undanžįgur frį reglum ESB.  Heldur tķmabundin ašlögun landsins aš breyttum ašstęšum.

Žau stjórnvöld er įkveši aš leggja af staš ķ žetta ferli skuli žvķ einnig kynna žaš fyrir žjóšinni, įšur en žjóšaratkvęšagreišslan fer fram, į hvaša svišum stjórnvöld hyggist leita sérlausna ķ ašildarferlinu.“

Fari svo aš til valda komist ašildarsinnuš stjórnvöld og žau įkveši aš nema hugsanlega įlyktun śr gildi,  t.d. ķ hefndarskyni, ķ staš žess aš fylgja henni eftir og leita vilja žjóšarinnar undanbragšalaust meš sannfęrandi hętti.  Er hętt viš žvķ aš įsetningur žeirra til žess aš afla ašild žjóšarinnar aš ESB fylgis, hljóti sömu örlög og hiš misheppnaša ašildarferli sem fyrri stjórnarflokkar settu af staš og fjari śt. Vegna skorts į pólitķsku baklandi ašildarumsóknar.


Engan skal žvķ undra...

Forystufólk fyrrum stjórnarflokka segist hissa į žvķ aš ekki hafi veriš leitaš til žeirra vegna setu ķ nefndunum tveimur sem forsętisrįšherra skipaši ķ gęr.

Žaš er nś samt ekki aušvelt aš įtta sig į žvķ afhverju žetta fólk ętti aš vera eitthvaš hissa į žvķ aš vera skiliš eftir heima.

Fyrrverandi rķkisstjórn, norręna velferšarstjórnin svokallaša, lżsti žvķ yfir oftar en einu sinni, löngu įšur en sķšasta kjörtķmabil rann sitt skeiš, aš ekki vęri hęgt aš gera meira ķ skuldamįlum heimilanna.

Ķ rauninni voru fyrrverandi stjórnarflokkar bśnir aš gefast upp į žvķ aš  leysa vandann  og höfšu meš einbieittum įsetningi, lokaš augunum fyrir vandanum.   Hvort sem aš įstęšan sé sś aš flokkarnir hafi ekki getaš betur.  Eša hreinlega  ekki getaš lesiš stöšuna betur en raunin varš.

Kosningaśrslitin ķ vor, voru svo afgerandi skilaboš frį žjóšinni, um aš fyrrum stjórnarflokkar hafi brugšist henni  og nyti ekki lengur trausts hennar  til žess aš ganga til žeirra verka sem vinna žarf aš lausn skuldavanda heimilanna. 

 Įsamt löngum lista annarra mįla sem leysa žarf. Annaš hvort vegna žess aš flokkarnir geršu  lķtiš sem ekkert til lausnar žeirra eša hreinlega geršu stöšu žeirra mįla verri en hśn var ķ upphafi.

Engan skal žvķ undra aš aš fólkiš sem gafst upp į lausn vandans og glataši trausts žjóšar sinnar sé ekki hvatt til starfa til lausnar į žeim vanda sem žaš sjįlft gafst upp į aš leysa. 


Varanlega til brįšabrigša er engin lausn.

Vandamįliš sem auknar vaxtabętur leysa ekki, er aš skuldirnar lękka ekki. Žrįtt fyrir višaukann viš bęturnar. Öšru nęr žį hękkaši višaukinn eins og hann var fjįrmagnašur af fyrri rķkisstjórn lįnin. Enda voru auknir og nżir neysluskattar hryggjarstykkiš ķ žeirri fjįrmögnun.

Vöruverš hękkar alltaf ķ réttu hlutfalli viš įsókn rķkisins ķ vasa neytenda. Hęrra vöruverš er veršbólguvaldur og hękkar lįnin. Sś žróun heldur einnig vöxtum óverštryggšra lįna hįum.

Langvarandi vaxtabótaauki er lķka lķklegur til žess aš stękka hópinn sem slķkt śrręši žarf. Žar sem aš aukinn kostnašur rķkissjóšs viš aš halda śti śrręšinu umfram kostnašinn viš standard vaxtabótakerfiš, veldur žvķ aš vķsitala lįnanna heldur įfram aš hękka meira en ešlilegt žykir.

 Žaš gęti  valdiš žvķ aš lįn žeirra sem enn rįša viš sķn lįn hękki svo mikiš aš hękkandi greišslubyrši žeirra setji žį ķ sérstaka vaxtabótar flokkinn.

Sér tękur vaxtabótaauki til brįšabrigša er ešli mįls samkvęmt, ašgerš til tiltölulega stutts tķma.  Svona rétt į mešan  veriš er aš vinna aš lausn į žeim vanda sem aš stešjar.

  Fjögur įr dugšu ekki sķšustu stjórn til žess aš finna varanlega lausn į vandanum.   Reyndar mį segja aš vandinn hafi sums stašar vaxiš og žį helst hjį žeim sem sķst skyldi.   Žeim sem minnst hafa milli handanna og žola sķst einhvers konar įföll eša frįvik.

Reyndar var žaš svo aš fyrri stjórn, hin norręna velferšarstjórn, var löngu įšur en hśn rann sitt skeiš bśin aš gefast upp į žvķ reyna aš leysa vandann.   Stjórnin var  ķ raun og veru fyrir löngu bśin aš loka augunum fyrir vandanum. 

Af žeim sökum hvarflaši aušvitaš ekki aš hinni norręnu velferšarstjórn aš framlengja brįšabrigaįkvęšinu um sķšustu įramót.

Vandlęting  forystumanna stęrstu launžegasamtakanna  vegna afnįms brįšabrigšaįkvęšisins ętti žvķ aš beinast gegn hinni norręnu velferšarstjórn.  Jafnvel žó aš forystumennirnir žyrftu aš hnķta ķ samherja sķna ķ pólitķk.

Til lengri tķma litiš eru žvķ ašgeršir sem stušla aš lękkun höfušstóls lįna, alltaf mun hagstęšari leiš. Bęši fyrir rķkissjóš og lįntakandann.

Reyndar mį segja aš žaš enn frekar hag lįntakandans, žar sem aš hann er einnig skattgreišandi og ętti žvķ aš hafa aukinn hag af žvķ aš jafnframt žvķ lįnin hans lękki žį lękki skattbyrši hans vegna lęgri śtgjalda rķkissjóšs.


Nęsta sķša »

Höfundur

Kristinn Karl Brynjarsson
Kristinn Karl Brynjarsson
Ég hef mínar skoðanir, ekki endilega alltaf réttar.  Málefnaleg innlegg velkomin, en þeim sem geta ekki tjáð sig öðruvísi, en með svívirðingum um síðuhöfund, aðila þess máls, sem til umræðu er, hverju sinni eða með uppnefningum, er bent á eigin bloggsíðu.
Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.9.): 0
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 1
  • Frį upphafi: 16

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 1
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband